Ryšio poroje samprata
Šiuolaikinės poros turi daug galimybių pasirinkti gyvenimo būdą. Ši laisvė rinktis nesumažino rūpesčių ir nerimo. Gyvename poroje, nes yra tradicija, apsimoka ekonomiškai, nes valstybė palaiko šeimos ir partnerystės institutus, nes turime emocinių poreikių būti su mylimu žmogumi.
Poros ryšio teorinė samprata paremta geštaltine psichoterapija siekia atsakyti į klausimą:
koks ryšys tarp poros partnerių, susituokusių ar gyvenančių kohabitacijoje, heteroseksualių ar homoseksualių, teikia prasmės ir yra tvarus?
Tai ryšys, kurį poros partneriai patiria, kaip gyvą, besikeičiantį, kuriame dažnai jaučiasi laimingi. Tai yra diferenciacija poroje - vidinė diferenciacija, kai atskiriami norai, nuo reikalavimų ir skleidžiasi sudėtingas vidinis pasaulis. Tarpasmeninė diferenciacija - pastovus atsiskyrimas ir susitikimas su kitu žmogumi.
Poros gyvenimas yra reguliuojamas kultūrinių taisyklių, nuostatų, teisingo gyvenimo standartų. Aklinai jų laikantis, poros partneriams nepadeda patiems kurti ryšį, kuris tiktų abiems ir kiekvienam. Nepadeda, kai partneriai ieško atsakymų taisyklėse ir papročiuose, ignoruodami savo ir kito žmogaus poreikius.
Ryšys poroje, tai emocinio gyvenimo gerovės šaltinis.
Ryšys poroje kuriamas artėjant, užmezgant kontaktą ir atsitraukiant į savo privatų asmeninį pasaulį. Šis nuolatinis judėjimas tarp kontakto ir atsitraukimo yra reikalingas tiek ryšiui su kitu, tiek savęs pajautai. Taip pora gyvena su esmine žmogiškąja dilema - kaip būti ryšyje ir būti atskiru.
Mes gyvename vadovaudamiesi nerašytu susiliejimo šeimoje modeliu, kai du tampa vienu. R. ir R. Resnick’ai jau praeitame amžiuje pradėjo kritikuoti nusistovėjusius gyvenimo poroje lūkesčius ir sakydavo: “du tampa vienu ir nelieka nei vieno” (two become one and then there are none). Susiliejusiame santykyje nei vienas asmuo nebeatskiria ir nebepuoselėja savęs. Asmuo nebegali judėti nuo artumo link atskirumo ir vėl link artumo, nes užkliudys kitą.
Rita ir Bob’as Resnick’ai – Geštaltiniai psichoterapeutai iš Los Angeles, JAV – teigė, kad subtilios pusiausvyros tarp buvimo atskiru asmeniu ir pilno dalyvavimo poroje paieškos nuvilia daugelį porų.
Ribos ir kada jos pažeistos, galia, autonomija, įvykių įprasminimas, poros vaidmenys, stereotipai, kultūriniai skirtumai, bendravimo skirtumai, artumas, gyvenimo pasirinkimo sprendimai – tai aktualios temos porų santykiuose. Partneriai patiria skirtumus ir į juos reaguoja. Dažnas įprotis reguliuoti skirtumus yra ieškoti panašumų. Dėmesys skirtumams yra šio teorinio modelio šerdis. Susitikus skirtybėms, pagal poros ryšio modelį, atsiranda naujų būdų surasti nesutarimo šaknis, atšviežinti santykius, kiekvienam kurti.